Prieš skelbdamas informaciją visada pagalvok, ar tai nepakenks kitiems ir tau pačiam.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau pagrindinis šalies įstatymas taip pat numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tokio pobūdžio informacija paprastai sukelia įtampą visuomenėje, nepakantumą kitiems nei daugumos bruožams ir tokiu būdu kuria konfliktams palankią erdvę visuomenėje. Kurstant neapykantą pabrėžiamas tautinis, religinis, rasinis išskirtinumas arba pranašumas – teigiama, kad viena žmonių grupė pagal kokius nors požymius yra pranašesnė už kitas dėl pastarųjų tariamo netobulumo, jų biologinio, socialinio, moralinio ydingumo. Pagrindinė neapykantos kurstymo ypatybė yra siekis įžeisti ne vieną asmenį, o visą apibrėžtą asmenų grupę. Taigi, nuo neapykantos kurstymo incidentų nukenčia ne tik konkrečioms grupėms priklausantys asmenys, bet ir visuomenė, kurioje dėl neapykantos incidentų įsivyrauja nesaugumo atmosfera.

Lietuvoje nesantaika dažniausiai kurstoma elektroninėje erdvėje – interneto komentaruose, socialiniuose tinklapiuose. Tokiu būdu kasmet yra padaroma didžioji dalis (apie 90 proc.) nesantaikos kurstymo veikų.

Nepamirškime , jog visų nuomonės skiriasi ir visuomet bus įvairių diskursijų , tačiau reikia išlikti tolerantiškiems ir apmąstyti , ką rašome , skelbiame internete.

www.000webhost.com